tykauti

1 týkauti, -auja (-auna), -avo tr., intr. NdŽ, KŽ; Rtr 1. slapta laukti patogios progos, žiūrėti, sėlinti, tykoti, norint ką nors pagauti, užpulti, paimti: Ana (katė) týkav[o] týkav[o] ir sugav[o] – vikri žvėrelė Pls. Katė týkauna pelės (pelę Mlt) Ktk. Ot katė týkauna apie viščiokus – ir čia gera velnias Žl. Týkauna katinas in viščiokus Klt. Tarytum ana týkavo [vaiką įkąsti], šito gyvatė Vdn. Višta do deda, o varna jau týkauna Klt. Nuo ano laiko šuo neužmiršta katinui, o katinas tykauna žiurkę (ps.) M.Katk. Susitelkę krūvon [vilkai] kitas kitam pasideda medžioti: vieni tykauja už akių, kiti varo Blv. O senelis tai tik an kitų̃ týkauja, o savo nigdi nepastato [butelio] Bsg. Herodijas tada tykavo and jo (Jono) ir norėjo jį užmušt, bet negalėjo Ch¹Mr6,19. ^ Kad šuo pinigų turėtų, tai netykautų M. 2. laukti, tikėtis gauti ką, pasiekti ko, patekti kur ir pan.: Negali su visais valgyt, ale tai kaip ponaitis geresnio kąsnelio týkauja Srv. Tykaunu atsisėst šalimais Ds. Týkauna ben kelias dienas, kol papuola in kitą daktarą Lel. Týkauna nuvažiuot anas Klt. O anys tykavo and jo, begu jį pasveikys subatoj, kad jį galėtų apskųst Ch¹Mr3,2. \ tykauti; įtykauti; pritykauti